PARODA „VILNIAUS KRAŠTO ETNOGRAFINIS MUZIEJUS: TAPATYBĖ, AMATAI, ATMINTIS“

Šių metų liepos 2–20 dienomis muziejuje vyksta paroda, kurioje pristatoma tiek mūsų muziejaus, tiek jo filialų veikla – nuo gyvosios tradicijos puoselėjimo iki kultūrinės atminties saugojimo. Parodoje atsiskleidžia regiono daugiakultūrė tapatybė, amatų paveldas, dvasinis gyvenimas bei švietimo istorija.

Šiemet muziejus mini savo veiklos 25-metį – tai puiki proga ne tik prisiminti nueitą kelią, bet ir pažvelgti į bendruomeniškumo svarbą puoselėjant kultūrinį paveldą. Parodos lankytojai galės susipažinti su muziejaus bendradarbiavimu su vietos kūrėjais: jau ne vienerius metus puoselėjami ryšiai su Lenkų dailininkų kūrybine sąjunga „Elipsa“. Parodoje savo tapytus angelus pristato šios sąjungos narė, Nemenčinėje gyvenanti dailininkė Božena Naruševič.

Vilniaus krašto etnografinio muziejaus pagrindinėje ekspozicijoje lankytojai kviečiami leistis į kasdienio gyvenimo tradicijų kelionę – nuo senovinių baldų, darbo įrankių ir tekstilės gaminių iki meninių medžio drožinių bei istorinių dokumentų. Čia ypatingą dėmesį traukia autentiškai įrengta „Vilniaus krašto pirkia“, lino apdirbimo ekspozicija ir batsiuvio kampelis. Muziejuje vyksta renginiai, koncertai, konferencijos bei edukaciniai užsiėmimai – keramikos ir audimo dirbtuvės. Kraštotyrinės ekspedicijos nuolat papildo muziejaus rinkinius nauja vertinga medžiaga.

Tradicinių amatų centras Houvalto dvare Maišiagaloje – vienas svarbiausių tradicinių amatų puoselėjimo židinių Vilniaus krašte. Įsikūręs istoriniame XIX a. klasicistinio stiliaus dvare, centras siūlo įvairias edukacines programas: nuo verbų rišimo, odos apdirbimo, keramikos, medžio drožybos iki vilnos vėlimo, muilo gamybos ar knygrišystės. Užsiėmimai skirti visoms amžiaus grupėms, o dvaro erdvės dažnai tampa vieta amatų mugėms, šventėms ir parodoms.

Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejus – tai memorialinė ekspozicija, skirta vienai iškiliausių Vilnijos dvasinių asmenybių. Monsinjoro Juzefo Obrembskio gyvenimas ir tarnystė atskleidžiama per autentiškus daiktus, dokumentus, liturginius reikmenis ir fotografijas. Čia vyksta teminės parodos, susitikimai su dvasininkais ir mokslininkais, o edukacinės veiklos padeda gilinti vaikų ir jaunimo dvasinį sąmoningumą bei kultūrinį tapatumą.

Čekoniškių verbų ir buities seklyčia – tai unikali erdvė, kurioje gyvuoja tik Vilniaus kraštui būdinga verbų rišimo tradicija. Seklyčioje eksponuojamos įvairių formų, spalvų ir raštų verbos, perduodamos iš kartos į kartą. Lankytojai gali susipažinti su autentiškais buities daiktais, baldais, tekstile ir patys išmokti pinti verbas. Seklyčia veikia kaip gyvas bendruomenės centras, jungiantis tradiciją, kūrybą ir tautinio paveldo išsaugojimą.

Ažulaukės filialas Vilniaus krašto švietimo muziejus – įsikūręs buvusioje mokykloje, atskleidžia regiono švietimo raidą nuo tarpukario iki šių dienų. Ekspozicijose saugomi senoviniai vadovėliai, mokymo priemonės, rašymo reikmenys, muzikos įrašai, baldai. Čia lankytojai gali pasėdėti senuosiuose suoluose, išbandyti spausdinimo mašinėles, pianinus ar projektorius, o edukacijų metu iš arčiau pažinti mokyklos gyvenimą. Tai vieta, kur švietimo paveldas tampa gyva patirtimi, įtraukianti ir jauniausius lankytojus.

Ši paroda – tai kelionė po Vilniaus krašto žmonių pasaulį, kuriame gyva tradicija, amatas ir dvasinis paveldas susilieja į unikalų regiono tapatybės audinį.

Tekstas: Vilniaus krašto etnografinio muziejaus muziejininkas Genadij Fedorovič